Kokia vyraujanti vadovų nuomonė apie viršvalandžius, t.y. ar visi vertina teigiamai, kai darbuotojai dar pasilieka padirbėti po darbo? (Man yra tekę girdėti ir tokių nuomonių, kad jei darbuotojas dirba viršvalandžius, jis nėra geras specialistas, nes per darbo dieną nesusitvarko su savo užduotimis).
Vadovų nuomonė dėl viršvalandžių gali būti dvejopa. Tikrai yra viena iš nuomonių, kad darbuotojas, dirbantis po darbo yra tiesiog nesugebantis susiplanuoti savo darbo laiko arba nesugeba atlikti pavestų užduočių. Vadovas, keliantis realius reikalavimus savo darbuotojams ir pageidaujantis laiku atliktų užduočių tikrai netoleruos tinginiavimo darbo metu ir nevertins darbuotojo, kuris dirba viršvalandžius.
Dažnas darbdavys iš savo darbuotojų tikisi tokio pat elgesio, kaip ir pats elgiasi. Jei vadovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių linkęs užsibūti darbe, to jis tikisi ir iš savo darbuotojų. Ne vienas iš vadovaujančių asmenų gali papasakoti kaip savo pastangomis, nenuilstamu darbu pasiekė būtent tai, ką turi dabar ir kad jiems vis dar tenka dirbti beveik 24 valandas per parą.
Nemažai vadovų viršvalandžius laiko normaliu dalyku ir neketina už tai sumokėti ar kitaip kompensuoti net neatsižvelgdami dėl kokių priežasčių žmogui tenka pasilikti po darbo. Jei darbuotojai nesuspėja atlikti pavestų užduočių, tai reikėtų pasidomėti ar tai tiesiog tinginiaujantys ir nesugebantys susidoroti su savo darbu, ar per daug apkrauti darbu ir net papildomomis užduotimis, ar tie darbuotojai yra nepakeičiami ir tik jie gali atlikti šį konkretų darbą, ar jie tiesiog prisiima per didelę atsakomybę.
Ar viršvalandžiai yra tiesus kelias į paaukštinimą?
Viršvalandžiai yra pakankamai rimta ir dažna problema. Darbuotojai nori viską spėti ir būti patys geriausi. Tik ar tikrai kuo ilgiau žmogus sėdi, tuo daugiau padaro? Net moksliniais tyrimai yra įrodyta, kad darbas atliekamas per tiek laiko, kiek jam skiriama. Jei užduočiai atlikti turės dvi valandas, stipriai susikaupus ją įvykdys, jei turės daugiau laiko – vilkins.
Smagu jei vadovas darbuotojo pastangas įvertina papildomu laisvadieniu, premija ir idealu, jei darbuotojas yra paaukštinamas. Bet reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar darbuotojas tikrai nebūtų paaukštintas, jei jis laiku atlikęs užduoti laiku ir iš darbo išeitų...
Ar pasitaiko, kad papildomas darbas tik imituojamas, nes įmonėje susiklosto tokia atmosfera, jog lyg ir priklauso pasilikti padirbėti po darbo valandų?
Jei viršvalandžiai įmonėje yra tapę tradicija, tai neišvengiamai atsiras atvejų, kai papildomas darbas bus imituojamas. Tokioje situacijoje, darbo metu daroma kažkas savo malonumui, kad ir informacijos, nesusijusios su darbu ieškojimas internete, susirašinėjimas su draugais ir pan. O artėjant darbo laiko pabaigai galima pradėti ir „intensyviai dirbti“, tuomet „nesuspėti“ ir tenka pasilikti „dirbti“ viršvalandžius. Kad viršvalandžių imitavimo būtų išvengta, galima būtų pasinaudoti vieno vadovo taktika. Jis dar prieš priimdamas darbuotojus su jais aptarė tokius klausimus. Vadovas žino, kad jo darbuotojai tiesiog nepraleidžia progos užsidirbti „iš šalies“ ir tam reikalinga biure esanti įranga ar kompiuterinės programos. Tam neprieštaraudamas, primygtinai pareikalavo, kad visi šalutiniai darbai būtų atliekami po darbo. Taip nenukenčia ir darbas ir darbuotojai lieka patenkinti.
Kaip pasakyti vadovui, kad nenori dirbti viršvalandžių?
Jei darbuotojas atlieka visas jam pavedamas užduotis laiku, jei jis gauna papildomų darbų, kurie tiesiogiai jam nepriklauso atlikti ir jis priverstas pasilikti ilgiau ir dėl to nukenčia sveikata ar asmeninis gyvenimas, visa tai darbuotojas ir turėtų pasakyti savo vadovui. Jei vienintelis dalykas, dėl kurio vadovas gali papriekaištauti yra tai, kad jis laiku išeina iš darbo, tai gal tuomet reikėtų pagalvoti apie darbo pakeitimą.
Kai viršvalandžiai yra įmonės darbo stilius, neatsiejamas nuo organizacijos filosofijos ir strategijos, tuomet kiekvienas darbuotojas turėtų pagalvoti, kas tokiu atveju jam yra brangiau – karjera ar asmeninis gyvenimas. Ir visai nesvarbu, dėl ko atsirado viršvalandžiai, apie savo pojūčius ir savijautą reikėtų pasikalbėti su savo vadovu, tiesiog pasiūlyti aptarti darbo reikalus. Prieš susitikimą reikėtų viską detaliai susirašyti ant popieriaus, nepamiršti siūlymų kaip pagerinti situaciją. Be abejo, iš vadovo reikia tikėtis išgirsti daug naujų ir įdomių dalykų, bet tuo pačiu bus galima įsitikinti, ar jam rūpi darbuotojo nusiskundimai, jo nuomonė. Jei darbuotojas išgirs paaiškinimą, kad tokia kompanijos politika ir padėtis niekada nesikeis, tuomet jam beliks viską apsvarsčius priimti sprendimą.
Kristina Žemaitytė
Projektų vadovė
Publikuota 2006 m. "Verslo žinių" priede "Mano karjera"
