Jeigu paklausime, - „Dėl ko dirba Jūsų įmonė?“, -dauguma verslininkų atsakys: „Dėl to, kad turėtų kuo didesnį pelną“. Ir tai – visiškai teisingas atsakymas. Neteisingas yra klausimas. Pailiustruojame. Pavyzdžiui, Jūs mėgstate skaniai pavalgyti. Jei Jūsų paklausime, DĖL KO Jūs mėgstate skaniai pavalgyti – atsakyti į klausimą bus sunku. O į klausimą „KAM Jūs mėgstate skaniai pavalgyti?“ – visiškai neįmanoma.
Uždavinėkite teisingus klausimus, ir jūs gausite gerus atsakymus:- „Jūs turite šeimą?“-
„Žinoma!”-
“O kam?”
Verslą kuria tam, kad gautų pelną. Kiekvienas verslas yra kuriamas dėl pelno. Jūs įnešate į banką tam tikrą pinigų sumą ne tam, kad „savo indėliais stiprintumėte Lietuvos bankininkystę“. Arba prekiaujate pyragėliais ne tam, kad „nebrangiai ir skaniai patenkintumėte jūsų miesto gyventojų alkį“. Šiuo atveju paprasčiausias atsakymas yra ir teisingiausias. Jūs norite gauti pelno. Tai yra vienintelis jūsų verslo tikslas, dėl kurio reikia stengtis.
Daugumai verslininkų pelnas ir yra patikimiausias sėkmės rodiklis. Ir ne tik verslininkų – banko indėlininkų, investuotojų, prekiaujančių obuoliais močiučių... Nėra pelno – nėra verslo. Kokia bebūtų jūsų misija.
Londono metro darbuotojams pasirodė, kad jiems moka mažiau, negu privalo: jie nustoja dirbti ir metro sustoja. Tuo pačiu metu jie gali turėti pačią kilmingiausią misiją. Pavyzdžiui, tokią: „Patirti džiaugsmą nuo technologijos tobulinimo ir jos pritaikymo visuomenės naudai“ (It’s a Sony).
Reziumuojame: daugumos verslininkų atsakymas apie tai, dėl ko jie, nežiūrint į... – teisingas atsakymas. Normalus. O problemos prasideda tada, kai jie atsakymo nežino. Ir visiškai blogai yra, kai jie pradeda patys sau užduoti šį klausimą. Gerai, bus dar viena mašina, pirksim sklypą, išplėsim sodą, bet globaliai: KAM? Igoris Vikentjevas verslo treneris (Rusija)
Tad bandysime suprasti, kodėl žmonės ir įmonės patenka į krizes net ir tada, kai su pelnu jiems yra viskas gerai.
Kaip Jūs manote, kodėl? Kodėl sėkmingi žmonės ir sėkmingos įmonės išgyvena krizes? 99% atvejų asmenybės/įmonės problema „kam“ turi dvi priežastis.
Pirmoji jų: ilgas kiekybinių rodiklių augimo nebuvimas. Tai yra, jeigu Jūsų darbuotojas Jonas, stovintis prie konvejerio, ilgai gauna vieną ir tą patį atlyginimą, - jo galvoje neišvengiamai atsiras klausimas :“Kam?“. Net jeigu jis gauna gerą atlyginimą ir „jam užtenka“. Pridėkite jam 10 procentų, ir jo krizė nutils. Kuriam laikui. Arba jeigu įmonė „Skanus pyragėlis“ parduoda kasdien po 100 pyragėlių kelių metų bėgyje, jai taip pat prasidės „KAM’inės“ problemos. Jai reikia išmokti pardavinėti bent 105 (o geriau 110) pyragėlių, ir krizė atsitrauks. Kuriam laikui.
Antroji priežastis: ilgas kokybinių pasikeitimų nebuvimas. Atminkite: tai, ką mes darome kasdien, nėra pasiekimas. Ir jeigu mūsų „Skanus pyragėlis“ daug metų kepa pyragėlius, jam prasidės „KAM‘imas“ daugelyje vietų. Ir net tuo atveju, jeigu pelnas nuolat auga. Taip pat, kaip ir Jonui prasidės ilgesys, nors jo atlyginimas reguliariai didinamas.
Kada kiekybiniai rodikliai nustoja tenkinti (verslo procesų tyrinėtojai rašo, kad tai įvyksta po 5 – 7 sėkmingo darbo metų), mums reikia kokybinių pokyčių. „Skanūs pyragėliai“ gali pradėti kepti tortus. O Jonas taps vyresniuoju konvejerio meistru. Ir tada įkyrūs klausimai „kam“ ir „dėl ko“ paliks juos ramybėje.
Misijos poreikis atsiranda tada, kai nei kiekybiniai (pelnas ir kiti sėkmės rodikliai), nei kokybiniai pasikeitimai negali patenkinti Jūsų. Būtent tada Jums reikalinga - misija. Kaip supertikslas, kurios Jūs sieksite iki begalybės. Ir nebeužsiiminėsite „KAM’imu“. Dažnai sakoma, kad misija – tai ilgalaikis tikslas. Kurio, tarp kitko, neįmanoma pasiekti.
Neurolingvistinis programavimas vadina tai „pasisekimo vaizdiniu“. Paaiškinsime, kodėl tas tikslas yra nepasiekiamas. Pavyzdžiui, jūs kolekcionuojate pašto ženkliukus. Svarbus yra ne tiek rezultatas (jeigu jūs SURINKSITE, jūsų hobis praras prasmę), kiek procesas (siekti kolekcionuoti iki begalybės).
Arba jūs mylite žmogų: šis jausmas nesuponuoja užbaigimo, pasiekimo. Meilė – tai procesas, kurį galima išgyventi amžinybę laiko. Būtent toks turėtų būti idealus procesas įmonėje: ji iki amžinybes turi atkakliai siekti tam tikro - apriori nepasiekiamo - tikslo. Nes tuo momentu, kai tikslas tampa pasiektu, judėjimas praranda prasmę. Kartais sakoma, kad misija – tai tam tikra ilgametė strategija, tokie Dideli Drąsus Gauruoti Tikslai. Tačiau aš nesutinku su šiuo teiginiu. Idealiame variante misija egzistuoja tik teoriškai. Surinkti pačią didžiausia pasaulyje pašto ženkliukų kolekciją. Arba ”Siekti padaryti žmones laimingais” (Walt Disney). Teoriškai tai įmanoma. Praktiškai? Gražus tikslas begalybės konvergavimui.
Įmonės pelnas – tai tas, „dėl ko“ dirbama ir kuriamas verslas, bet tai nėra misija. Pelnas visada laikomas tikslu, bet jis negali būti svajonė. O misija – tai svajonė, kokią turėjo Martinas Liuteris Kingas. Apie pelną svajoja tik žali naujokai. Brandžios kompanijos kuria sudėtingesnius ir nestandartinius tikslus.
Padaryti tai, kas neįmanoma – tai yra firmos misija. Todėl misija yra Pirmųjų dalia. Ją prisiima tik besąlygiški lyderiai, tikri novatoriai. Daugumai kitų misija yra duoklė madai, gražus žodis siekiant potencialaus kliento dėmesio.
Olga Mikėnienė
Mokymų vadovė
Publikuota 2007 m. žurnale "Verslo renginiai ir pramogos" Nr.21
